Lewis & Short

irrŭmātĭo (inr-), ōnis, f. [irrumo], Cat. 21, 8; for signif. see irrumo, I.

• ...
• irrōro
• inrōro
• irrŏto
• inrŏto
• irrŭbesco
• inrŭbesco
• irructo
• inructo
• irrŭdis
• irrūfo
• inrūfo
• irrūgātĭo
• inrūgātĭo
• irrŭgĭo
• inrŭgĭo
• irrūgo
• inrūgo
• irrŭmātĭo
• inrŭmātĭo
• irrŭmātor
• inrŭmātor
• irrŭmo
• inrŭmo
• irrumpĭbĭlis
• irrumpo
• inrumpo
• irrŭo
• inrŭo
• irruptĭo
• irruptus
• irruptus
• inruptus
• irruptus
• inruptus
• ...