Lewis & Short

irrūgātĭo (inr-), ōnis, f. [irrugo], a wrinkling, Serv. Verg. A. 1, 648.

• ...
• irrōbŏrasco
• inrōbŏrasco
• irrŏgātĭo
• inrŏgātĭo
• irrŏgo
• inrŏgo
• irrōro
• inrōro
• irrŏto
• inrŏto
• irrŭbesco
• inrŭbesco
• irructo
• inructo
• irrŭdis
• irrūfo
• inrūfo
• irrūgātĭo
• inrūgātĭo
• irrŭgĭo
• inrŭgĭo
• irrūgo
• inrūgo
• irrŭmātĭo
• inrŭmātĭo
• irrŭmātor
• inrŭmātor
• irrŭmo
• inrŭmo
• irrumpĭbĭlis
• irrumpo
• inrumpo
• irrŭo
• inrŭo
• irruptĭo
• ...