Lewis & Short

irrŭgĭo (inr-), ĭi, 4, v. n. [in-rugio], to cry loudly, Vulg. Gen. 27, 34.

• ...
• irrŏgātĭo
• inrŏgātĭo
• irrŏgo
• inrŏgo
• irrōro
• inrōro
• irrŏto
• inrŏto
• irrŭbesco
• inrŭbesco
• irructo
• inructo
• irrŭdis
• irrūfo
• inrūfo
• irrūgātĭo
• inrūgātĭo
• irrŭgĭo
• inrŭgĭo
• irrūgo
• inrūgo
• irrŭmātĭo
• inrŭmātĭo
• irrŭmātor
• inrŭmātor
• irrŭmo
• inrŭmo
• irrumpĭbĭlis
• irrumpo
• inrumpo
• irrŭo
• inrŭo
• irruptĭo
• irruptus
• ...