Lewis & Short

2. irruptus (inr-), a, um, Part., from irrumpo.

• ...
• irrūgo
• inrūgo
• irrŭmātĭo
• inrŭmātĭo
• irrŭmātor
• inrŭmātor
• irrŭmo
• inrŭmo
• irrumpĭbĭlis
• irrumpo
• inrumpo
• irrŭo
• inrŭo
• irruptĭo
• irruptus
• irruptus
• inruptus
• irruptus
• inruptus
• irrŭtĭlo
• inrŭtĭlo
• irtĭŏla
• ircĭŏla
• Īrus
• is
• ĕā
• ĕō
• Isaac
• Isac
• Isaacus
• Isacia
• Īsaeus
• īsăgōgē
• īsăgōga
• ...