Lewis & Short

obsĕcundātor, ōris, m. [obsecundo], a servant (post-class.): sacrorum scriniorum, Cod. Th. 6, 26, 3.

• ...
• obscūrĭtas
• obscūro
• obscūrus
• obscūrum
• obscūrē
• Obscus
• obsĕcrātĭo
• obsĕcrātor
• obsĕcro
• opsĕcro
• obsĕcundanter
• obsĕcundātĭo
• obsĕcundātor
• obsĕcundo
• obsĕcundanter
• obsĕcūtĭo
• obsĕquūtĭo
• obsĕcūtor
• obsĕquūtor
• obseptus
• obsĕquēla
• obsĕquella
• obsĕquens
• Obsĕquens
• obsĕquenter
• obsĕquentĭa
• ...