Lewis & Short

2. junctus, ūs, m. [jungo], a joining (ante-class.): Carinarum, Varr. L. L. 5, § 47, Müll.

• ...
• juncētum
• juncĕus
• juncĭnus
• juncōsus
• junctim
• junctio
• junctor
• junctūra
• junctus
• junctus
• juncus
• jungo
• junctus
• Jūnĭānus
• jūnĭcŭlus
• jūnĭor
• jūnĭpĕrĕus
• jūnĭpĕrus
• jūnĭpĭrus
• Jūnĭus
• jūnix
• jŭvĕnix
• ...