Lewis & Short

* būcĭnus (bucc-), i, m. [bucina], = bucinator, a trumpeter; of the cock, Petr. 74, 2.

• ...
• būcĕras
• būcĕrĭus
• būcĕrus
• būcĕrĭus
• būcētum
• būcīta
• būcĭna
• buccĭna
• būcĭnātor
• buccĭnātor
• Bucinna
• būcĭno
• buccĭno
• būcĭnum
• buccĭnum
• būcĭnus
• buccĭnus
• būcŏlĭcus
• Būcŏlĭca
• Būcŏlĭci
• Būcŏlĭum
• būcrānĭum
• būcŭlus
• bōcŭlus
• būcŭla
• buda
• Budalia
• Būdīni
• būfălus
• būfo
• ...