Lewis & Short

trĭplĭcātĭo, ōnis, f. [triplico] (post-class.), a tripling or trebling, triplication.

  1. I. In gen., Macr. Somn. Scip. 1, 20 med.; Mart. Cap. 7, § 750; Firm. Math. 2, 26 fin. al.
  2. II. In partic., in jurid. Lat., a surrejoinder, triplication, Dig. 27, 10, 7; Just. Inst. 4, 14, 2.