Lewis & Short

rĕ-prŏpĭtĭo, āre, v. a., to propitiate again, make propitiation for (late Lat.): imagines Caesarum, Tert. ad Nat. 1, 17; Vulg. Lev. 19, 22: tu repropitiaberis, id. 3 Reg. 8, 39; id. Heb. 2, 17.