Lewis & Short

obtūrācŭlum, i, n. [obturo], a stopper, stopple (post-class.), Marc. Emp. 35.

• ...
• obtrūdo
• obstrūdo
• obtruncātĭo
• obtrunco
• obtrūsĭo
• obtŭĕor
• obtŭor
• obtŭĭtus
• obtundo
• obtūsus
• obtunsus
• optūsus
• obtūsē
• obtunsĭo
• obtunsus
• obtūrācŭlum
• obtūrāmentum
• optūrāmentum
• obtūrātĭo
• obturbātĭo
• obturbātor
• obturbo
• obturgesco
• obtūro
• obtūsē
• obtūsĭangŭlus
• ...