Lewis & Short

buxētum, i, n. [buxus], a plantation of boxwood, Mart. 2, 14, 15: tonsile, id. 3, 58, 3.

• ...
• Būtŏrĭdas
• Būtŏs
• Būtĭcus
• Butrōtus
• buttuti
• bŭtŭbatta
• Butuntum
• Butuntinenses
• būtȳ̆rum
• bŭtyron
• buxans
• Buxentum
• Buxentīnus
• Buxentĭus
• buxētum
• buxĕus
• buxĭfer
• buxōsus
• buxum
• buxus
• Buzae
• Buzēri
• Būzyges
• bybliŏthēca
• ...