Lewis & Short

bĭfĭdus, a, um, adj. [bis-findo], cleft or divided into two parts (the usual form; rarer bifidatus and bifissus): bifidos relinquit Rima pedes, Ov. M. 14, 303: ridicae, Col. 4, 33, 4: lingua, Plin. 11, 37, 65, § 171: stirps, id. 17, 20, 34, § 150: cursus venarum, id. 16, 39, 76, § 195: iter, Val. Fl. 1, 570.