Lewis & Short

rūmuscŭlus, i, m. dim. [rumor], idle talk, common gossip (perh. only in the two foll. passages): qui imperitorum hominum rumusculos aucupati, Cic. Clu. 38, 105: L. Cassio omnes rumusculos populari ratione aucupante, id. Leg. 3, 16, 35.