Lewis & Short

olfactātrix, īcis, f. [olfacto], she who scents or observes, Plin. 17, 24, 37, § 239.

• ...
• ŏlĕŏsĕlīnum
• ŏlĕōsus
• ŏlĕrācĕus
• ŏlesco
• ŏlēto
• ŏlētum
• ŏlētum
• ŏlĕum
• olfăcĭo
• ŏlĕfăcĭo
• olfactātrix
• olfacto
• olfactōrĭa
• olfactōrĭŏlum
• olfactōrĭum
• olfactrix
• olfactus
• olfactus
• olfĭcus
• Ōlĭăros
• ...